Apie labai piktą gripo virusą. Skiepytis ar ne?

Kai kurie žmonės gripu vadina bet kurį peršalimą – vos susloguoja, vos pradeda perštėti gerklę, o jei dar ir temperatūra pakyla, jau ir mano susirgę gripu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas yra gripas! Kuo šie susirgimai skiriasi? Apie gripą kalbamės su Vilniaus Miesto medicinos centro gydytoja Jurgita Šiupšinskaite.

– Kuo gripas skiriasi nuo visų kitų peršalimų? Juk simptomai tikrai labai panašūs.

– Gripą sukelia specifinis gripo virusas, kuris yra kur kas piktesnis nei tie, kurie sukelia paprastus peršalimus. Jų sukeltas susirgimas palyginti lengvesnis – kiek pakosėję ir pačiaudėję, kartais gal net temperatūrai pasilaikius dvi-tris dienas, pasveikstame. Čia kaip ir tame liaudiškame posakyje – gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Peršalimų vaistais gydyti dažniausiai net nereikia, su šiais virusais mes susitvarkome gana lengvai, žinoma, jeigu esame iš esmės sveiki žmonės. Tačiau gripo virusas yra kur kas piktesnis, su juo mūsų organizmas kur kas sunkiau susitvarko. Be to, šis virusas turi ypatybę kiekvienais metais mutuoti, keisti savo genetiką, dėl to mūsų imuninė sistema nesukuria patikimos ilgalaikės apsaugos, kiekvienais metais kuriamos vis naujos vakcinos nuo gripo. Tokios, kurios „pagautų“ būtent tą virusą, kuris ruošiasi mus kankinti kitą sezoną.

– Ką daryti, jei vis dėlto pasigavome tą baisiai piktą gripo virusą?

– Jei pasigavome gripą, vadinasi, susirgome rimta liga, sunkia virusine infekcija. Su ja juokauti nereikėtų. Nereikėtų eiti į darbą, fiziškai dirbti, sportuoti. Susirgus gripu, jūsų „darbas“ – gulėti lovoje ir daug miegoti. Dabar kūnui reikia kuo daugiau ramybės. Įsiklausykite į savo kūną, ilsėkitės ir neskubėkite „vaidinti pasveikusių“. Gripas išsekina ir traukiasi lėtai, tad nevertėtų skubėti keltis, imtis darbų ar, apsimetus, kad jau esate sveiki, bėgti į lauką. Būtinai reikėtų ilgiau pabūti namie. Persirgę gripu, dar ilgokai jausitės prasčiau, jausite silpnumą. Kūnas atsigauna tik po poros savaičių. Bet aš kalbu apie tokį gripą be komplikacijų! O juk dažnai piktas gripo virusas komplikuojasi.

– Kaip gripas komplikuojasi?

– Jei, susirgę gripu, nesilaikome gydytojo rekomendacijų ir netausojame savęs, jei visur einame, dirbame ir nepaisome savo kūno, gali prisimesti bakterinė infekcija. Juk sergant imunitetas labai sunkiai dirba tam, kad susidorotų su virusu, o jeigu mes jam nepadedame, jėgų nepakanka. Kai prisimeta bakterinė infekcija, situacija tampa tikrai labai rimta. Gali prasidėti sunkus plaučių uždegimas, tokį ligonį tenka gydyti ligoninėje. Komplikacijas sukelia ne tik prisimetusios bakterijos, bet ir pats gripo virusas, nes tikrai yra labai piktas. Dažnai plaučių uždegimas būna sukeltas paties gripo viruso. Nustatyti, kas sukėlė uždegimą, gali tik gydytojai, bet abu atvejai yra labai rimti. Tenka gydyti antibiotikais ar stipriais priešvirusiniais vaistais. Dėl to dar kartą sakau, kad juokauti su gripu negalima.

– Bet yra žmonių, kurie stengiasi būti „stipruoliais“ ir persirgti gripu vaikščiodami.

– Paprastai gripu sergantys žmonės taip prastai jaučiasi, kad stipruoliais pasirodyti retas sugeba – susirgę niekur nenori eiti, tad guli lovoje. Sergant gripu “laužo” sąnarius, gelia galvą, dažniausiai pakyla aukšta temperatūra – toks žmogus iš tiesų nepajėgia niekur eiti! Bet pasitaiko žmonių, kurie numoja ranka – et, nieko čia man neatsitiks… Jie elgiasi labai neatsakingai.

– Ar skiepai apsaugo nuo gripo?

– Skiepus reiktų vertinti plačiau – modernioje visuomenėje, pirmiausia, tai yra įrankis, padedantis valdyti infekcijų plitimą, kontroliuoti sergamumą šių infekcijų sukeliamomis ligomis, o susirgus – išvengti jų komplikacijų, tokiu būdu siekiama kaštų, susijusių su sergančiųjų gydymu bei nedarbingumu, efektyvumo. Tad, jei žiūrėtume tik iš visuomenės perspektyvos, turėtume paskiepyti kuo daugiau žmonių tam, kad neplistų skiepais valdomos infekcijos. Juk kai gripas paguldo į patalą daug žmonių, nukenčia visuomenės produktyvumas. Be to, gydymas nemažai kainuoja – reikia gydyti brangiais vaistais, guldyti į ligonines ir t.t. Taigi, iš kurios pusės pažiūrėsi…

– O jei pažiūrėtume iš individo pusės?

– Tai ir yra kita pusė – individas ir jo pasirinkimo laisvė. Primygtinės rekomendacijos skiepytis dažnai kyla iš visuomenės, valstybės perspektyvos. Nusprendęs nesiskiepyti individas gali ne tik pats susirgti, bet ir tapti infekcijos platintoju, o tai, žiūrint iš visuomenės perspektyvos, daro jį neigiamu herojumi. Todėl kai kuriose Europos šalyse visi to pageidaujantys nuo gripo skiepijami nemokamai – taip valstybei labiau apsimoka: pigiau yra paskiepyti, nei žmonėms susirgus juos gydyti, mokėti nedarbingumo pašalpas, patirti ekonominių nuostolių dėl sergančiųjų neatliktų darbų.

– Sirgti iš tiesų labai nemalonu, taigi, gal geriau pasiskiepyti ir nesusirgti?

– Skiepas nuo užsikrėtimo gripo virusu neapsaugo 100 proc., jis skirtas apsaugoti nuo sunkių komplikacijų. Paskiepytas žmogus gali persirgti labai silpna gripo forma, kartais net ir nesupranta, kad persirgo, jam ši sunki liga gali praeiti tarytum paprastas peršalimas. Bet jei jis nebūtų skiepijęsis, virusas būtų sukėlęs kur kas rimtesnį susirgimą, liga ir viruso platinimas truktų daug ilgiau. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis – širdies kraujagyslių, diabetu, astma ir kitomis, taip pat vyresniems nei 65 metų žmonėms gripo komplikacijų rizika gali padidėti dešimtis kartų. Šiuo atveju nekalbame, kad tai brangiai kainuoja, ne tai svarbiausia. Gripas jiems gali tapti gyvybei gręsiančia liga.

– Ar tai yra susiję su silpnesniu lėtinėmis ligomis sergančių žmonių imunitetu?

– Taip, iš tiesų šių žmonių imunitetas silpnesnis, todėl juos valstybė skiepija nemokamai. Tai – žmonės, kurie priklauso taip vadinamai rizikos grupei.

– Ar vaikai taip pat priklauso rizikos grupei?

– Ne, nebent jie serga lėtinėmis ligomis arba yra silpnesnės sveikatos, tačiau tai gali pasakyti tik gydytojas. Nėščios moterys taip pat priskiriamos rizikos grupei. Medicinos darbuotojai bei visi, gyvenantys slaugos ar globos įstaigose, taip pat skiepijami nemokamai.

– O jeigu žmogus nori pasiskiepyti ir už skiepą susimokėti?

– Gali tai padaryti, tačiau turi suprasti, kad nuo užsikrėtimo gripu skiepai pilnai neapsaugo. Gripo galima saugotis patiems – stiprinti organizmą, sveikai maitintis, grūdintis, būti aktyviems ir išsimiegoti, taip pat ypač peršalimų sezono metu neužmiršti kruopščiai ir dažnai plauti rankų, vėdinti bei valyti patalpų, ir kas svarbiausia – be reikalo nesilankyti didelio žmonių susibūrimo vietose. Joms, beje, priskirčiau ir lankytojų apgultas poliklinikas. Kai prasideda virusų sezonas ir visi aplinkui serga, patartina nešioti vienkartines kaukes.

– Ar tikrai tai gali apsaugoti?

– Šios barjerinės apsaugos priemonės yra efektyvios, nors gal jas ne taip lengva įgyvendinti, daugeliui atrodo nepatogu. Juk dažnai reikia valyti paviršius, vėdinti kambarius, o žiemą – šalta, nemalonu, tad nelabai kas tuo nori užsiimti. Rankas plauti taip pat užmiršta. Tačiau šios priemonės tikrai labai veiksmingos, tik kažkodėl žmonės jas nepakankamai vertina. Gal dėl to, kad visiems visko reikia greitai? Visi trokšta, kad būtų greita, paprasta, efektyvu ir patogu.

– Ką dar reiktų daryti, kad organizmas atsispirtų virusui?

– Rūpintis savo sveikata ir rimtai ruoštis gripo sezonui. Stengtis, kad netrūktų vitaminų, kad būtume fiziškai pakankamai stiprūs. Sportuoti, vaikščioti gryname ore, grūdintis ir, tinkamai apsirengus, nebijoti šalčio. Kaip jau minėjau, nuo to, kaip žmogus rūpinasi savo sveikata, labai daug kas priklauso.

– Kodėl vieni suserga gripu, o kiti – ne?

– Suserga tie, kurie, būdami nepasiruošę, netinkamu laiku atsiduria netinkamoje vietoje. Mūsų imunitetas – tarytum pasas, kiekvienas turime savo „numerį“ – visi esame skirtingi. Todėl sunku pasakyti, kuris tą sezoną gripu susirgs, o kuris – atsispirs. Tačiau bendrų rekomendacijų turėtų laikytis kiekvienas ir žinoti, kaip saugotis gripo.

– Yra vaikų, kurie kas metai gripu suserga…

– Kažin, ar tikrai gripu? Iš kur jų tėvai gali tai žinoti? Šimtu procentų diagnozė patvirtinama tik tada, kai nustatomas viruso antigenas. Tačiau tai – brangesnis tyrimas, jis gali būti atliekamas, jei būtinai reikia, ligoninėje, tačiau jei žmogus tyrimo pageidauja poliklinikoje, už jį reikės susimokėti. Tada jau tikrai žinosime, kad susirgimą sukėlė gripo virusas. Tačiau prasidėjus gripo epidemijai gripas diagnozuojamas tik pagal klinikinius požymius.

– Ar yra vaistų nuo gripo?

– Yra stiprių vaistų, veikiančių gripo virusą, gydytojai juos skiria. Šie specifiniai vaistai yra efektyvūs tada, jei pradedami vartoti pačioje ligos pradžioje, pirmą-antrą susirgimo parą. Tačiau jei žmogus jau įsiserga, jie padeda mažiau. Kadangi priešvirusinius vaistus nuo gripo ne visi žmonės gerai toleruoja, gydytojai ne visada jų skiria. Skiria pasitarę su pacientu, žinodami kiekvieno sveikatos būklę. Jeigu tai ligonis, kuris turi ir kitų ligų, jam šie vaistai paprastai yra skiriami. Tačiau jei susirgo jaunas, stiprus ir kitaip sveikas žmogus, gali apsieiti ir pasveikti ir be stiprių vaistų. Juk mes negyvename džiunglėse, esant reikalui, visada galime gauti pagalbos!

– O juk paprastai į gydytoją kreipiamės po kokių poros dienų.

– Dabar yra galimybė konsultuotis su gydytoju ir nuotoliniu būdu, netgi galima gauti nedarbingumo pažymėjimą. Ypač kai prasideda gripo sezonas. Taigi, susirgus vertėtų tą pačią dieną paskambinti gydytojui ir pasitarti.

– Grįžkime prie skiepų. Ar nėra taip, kad jie pasižymi placebo efektu? Pavyzdžiui, aš nesergu gripu tik dėl to, kad žinau, jog esu pasiskiepijusi ir tiesiog negaliu sirgti?

– Dažnai būna taip, kad tikėjimas suteikia galių. Kai žmogus viduje yra ramus ir savimi pasitiki, šansų, kad jis susirgs, tikrai yra mažiau. Tie žmonės ir serga mažiau, nei tie, kurie bijo kiekvieno nusičiaudėjimo.

– Taigi, ką patartumėte? Skiepytis ar ne?

– Jei bijote gripo, galite pasiskiepyti. Bet… teks bijoti ir toliau, nes vis tiek galite susirgti, ir nebūtinai ligos sukėlėjas bus gripo virusas. Bet galite ir nesusirgti!

– Ar skiepai kenkia?

– Tyrimai teigia, kad ne. Dažniausiai po skiepo būna vietinė reakcija, aplink dūrio vietą oda parausta, gali šiek tiek skaudėti, žmogus gali jausti nežymius simptomus. Tačiau… juk kiekvienas skiepas yra vaistas, intervencija, ne šventas vandenėlis. Šiais laikais nuo gripo masiškai skiepijama, daugelyje Europos šalių – nemokamai, tad neteko girdėti, kad būtų labai daug pašalinių reiškinių.

– Vadinasi, galime skiepytis? Vis lengviau sirgsime…

– Žmonės labai mėgsta atsakomybę atiduoti kažkam kitam. Kiekvienas atsakome pats už save. O savo gydytojų tik gerai išsiklausinėkite ir kartu su jais nuspręskite. Bet būna ir taip, kad visa šeima pasiskiepija, nieko neklausinėdami.

– Juk ir patys gydytojai skiepijasi…

– Medicinos darbuotojai valstybės yra skiepijami nemokamai, juk jie gali lengvai tapti gripo platintojais. Dažnai būna taip, kad gydytojai neserga epidemijos metu, bet suserga tada, kai intensyvaus darbo periodas pasibaigia, kai įtampa praeina ir galima atsipalaiduoti. Kai staiga stresas dingsta, išsenka sutelkti organizmo rezervai… Taip dažnai atsitinka ir kitiems žmonėms, kurie labai daug dirba. Intensyviai dirbdami jie mobilizuojasi kovai, nes neturi laiko sirgti ir gulėti lovoje. Todėl ir neserga, tačiau kai prasideda atostogos… Teko sutikti nemažai žmonių, kurie suserga pirmąją atostogų dieną. Štai ir atsakymas į klausimą apie mūsų vidines galias. Jos gali mus apsaugoti, kai organizmas mobilizuojasi. Bet juk tos jėgos taip pat nėra begalinės. Reikia rūpintis jomis, reikia leisti organizmui pailsėti.

Parengė Meilė JANČORIENĖ

Jurgitos Šiupšinskaitės komentaras.

Tie žmonės, kurie labai daug dirba, mobilizuojasi kovai su virusus, nes neturi laiko sirgti ir gulėti lovoje. Todėl jie ir neserga, tačiau atsipalaidavę dažnai suserga pirmąją atostogų dieną.

Neteko girdėti, kad gripo vakcina sukeltų sunkių pašalinių reiškinių. Tačiau juk kiekvienas skiepas yra vaistas, intervencija, ne šventas vandenėlis.

Jei pasigavome gripą, vadinasi, susirgome rimta liga, sunkia virusine infekcija. Nereikėtų eiti į darbą, fiziškai dirbti, sportuoti. Susirgus gripu, jūsų „darbas“ – gulėti lovoje ir daug ilsėtis, miegoti.