Pasveikti dažnai galima ir be mums įprastų vaistų

Apie tai, kaip padėti organizmui pasveikti pačiam, mąsto nemažai medicinos specialistų. Gydymo metodas, vadinamas endobiogenine medicina, kelia būtent tokį tikslą – taip paveikti žmogaus organizmą, kad jis sugebėtų pasveikti pats arba kad reikėtų kuo mažesnio įsikišimo sintetiniais vaistais. Endobiogeninės medicinos metodu dirbanti gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė yra iš tų specialistų, kurie bando sutrikusį organizmą išmokyti veikti sklandžiai, taip, kaip sukūrė motina gamta.

Kuo skiriasi Jūsų taikomas endobiogeninės medicinos metodas nuo mums žinomų šiuolaikinės medicinos gydymo būdų?

Endobiogenika – tai medicinos metodas, išvertus iš graikų kalbos, reiškiantis „vidaus gyvenimo valdymą“ (endo – vidaus, bio – gyvybė, gyvenimas, geni – valdymas). Gydytojai, savo darbe remdamiesi šiuo metodu, stengiasi organizmui padėti atgauti sutrikusią pusiausvyrą kuo natūralesnėmis priemonėmis. Mes stengiamės suprasti, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja, kaip veikia natūralios jo savigydos galios. Paprastam šiuolaikiniam gydytojui atspirties taškas yra liga, kurią reikia įveikti, o endobiogeninės krypties atstovas aiškinasi giliąsias tos ligos priežastis. Gydytojai surenka informaciją apie įvairias kūno sistemas, seka, kaip jos įtakoja viena kitą, tiria ir lygina kraujo rodiklius, vertina hormoninį foną, ieško konkrečių hormonų veikimo požymių kūne ir taip artėja prie tikrųjų ligos priežasčių. Į pagalbą pasitelkiami vaistiniai augalai, aptariama ir dažnai koreguojama pacientų mityba bei gyvenimo būdo pokyčiai.

Gydymą vaistiniais augalais taiko ir fitoterapeutai Ar šis metodas kažkuo panašus į fitoterapiją?

Endobioginės medicinos gydytojai nesivadovauja vien simptominiu vaistinių augalų skyrimu. Mes siekiame padėti organizmui geriau prisitaikyti prie žmogų veikiančių nepalankių veiksnių, situacijų. Individualiai parinktas vaistinių augalų derinys padeda atstatyti organizmo neuroendokrininės sistemos pusiausvyrą, tarytum „sutaiso“ išsiderinusį vidinį laikrodį. Kai tas laikrodis pradeda tiksėti, pats organizmas susitvarko su iškilusia problema. Mūsų kūnai turi tokių sugebėjimų, o jiems puikiai gali padėti augalai. Augalai yra gyvi, o visa, kas gyva, yra protinga – tuo jie ir skiriasi nuo sintetinių farmacinių preparatų. Augalų veikliosios medžiagos padeda organizmui taip susireguliuoti, kad jis galėtų atsispirti ir ligos nepasireikštų. O ligos užpuola, kai sutrinka organizmo savireguliacijos mechanizmai, kai iškrypsta pusiausvyra.

Ar jūs, šiuo metodu dirbantys gydytojai, savo pacientams visai neskiriate sintetinių vaistų?

Kai reikia, tikrai skiriame. Endobiogeninė medicina neneigia šiuolaikinių gydymo metodų, neatsisako farmacinių preparatų, sintetinių vaistų bei kitų moderniosios medicinos metodų. Juk to gali prireikti ūmios ligos ar ligos paūmėjimo atvejais, taip pat gelbėjant gyvybę. Tačiau, jei yra laiko, jei pacientas nori, supranta ir mato prasmę, mes gydome vaistiniais augalais. Augalai yra turtingi veikliosiomis medžiagomis, kurios gali ir sustiprinti, ir susilpninti sintetinių vaistų poveikį. Tai reikia žinoti ir derinti.

Kodėl endobiogeninė medicina yra vadinama individualizuota medicina?

Todėl, kad tie specialistai, kurie taiko endobiogeninės medicinos metodą, atsižvelgia į kiekvieno paciento individualias savybes. Daugelio pasaulio šalių medikai pripažįsta, kad gydymas, kai orientuojamasi į statistinį pacientą ir vadovaujamasi daugumai tinkančiomis schemomis, vis mažiau padeda. Statistiniai duomenys teigia, kad standartai veikia tik 30 proc. žmonių. Vadinasi, net 70 pacientų geria vaistus, kurie jiems nepadeda. Juk žmogus yra kur kas daugiau, nei kūno dalių rinkinys. Mes esame įvairių sistemų (endokrininės, nervų, virškinimo, judėjimo, emocijų ir t.t.) visuma, kiekvieno mūsų gyvenimo istorija ir patirtis yra unikali, o tai atsispindi mūsų kūne.

Ar metodas buvo sukurtas šiais laikais, ar atėjo iš gilios praeities, kai buvo gydoma tik augalais?

Gydymą, kurio esmė – organizmo hormonų pusiausvyros atstatymas vaistiniais augalais, prieš 40 metų pirmasis ėmė taikyti jaunas prancūzų bendrosios praktikos gydytojas Žanas Klodas Laprazas (Jean Claud Lapraz). Supratęs, kad įprasti gydymo metodai ne visada padeda, gydytojas pabandė išsiaiškinti, kodėl peršalimo ligos tą patį žmogų aplanko keletą kartų per metus. Ieškodamas priežasčių, suprato, kad esmė – žmogaus individualume. Įprasti vakarietiški gydymo metodai negali kiekvienam padėti vienodai, nes kiekvienas žmogus – unikalus. Neįmanoma išgydyti žmogaus pagal kažkieno sugalvotą ir vidurkiui pritaikytą metodą. Mes nesame “vidurkis”, nesame statistiniai vienetai, mūsų negalima įsprausti į gydymo schemas. Kiekvienas iš mūsų skirtingai reaguojame į aplinką, kiekvieno gyvenimo bei sveikatos istorija yra vienintelė. Todėl vienus tie patys vaistai veikia vienaip, kitus – kitaip.

Kaip gydė tas prancūzas?

Laprazas ėmė gydyti, didžiausią dėmesį skirdamas hormonų pusiausvyros atstatymui. Supratęs, kad šį procesą geriausiai padeda sureguliuoti vaistinių augalų veikliosios medžiagos, jis ir ėmė gydyti sudėtingais vaistinių augalų ekstraktų deriniais, stebėjo jų veikimą, vertindamas klinikinius bei laboratorinių tyrimų duomenis. Su didesne patirtimi atėjo ir sėkmė. Jis ne tik įveikė peršalimo ligų priežastis, bet ir vaistiniais augalais, vitaminais, oligoelementais (tai – mineralai, būtini normaliai ląstelių veiklai), mitybos bei gyvenimo būdo korekcijomis pradėjo gydyti pačias sunkiausias ligas. Pirmieji jo sukurtą metodą įvertino gydytojai-onkologai, būtent jie ir pastebėjo, kad Laprazo parinkti augalų deriniai puikiai padeda atstatyti chemoterapijos išsekintų ligonių organizmus. Onkologai pastebėjo dar ir tai, kad vaistinių augalų terapija, kurią skiria Laprazas, padeda išvengti vėžio pasikartojimų.

Kaip šis metodas atėjo į Lietuvą?

Lietuvą endobiogeninės medicinos metodas pasiekė prieš kelerius metus. Buvo organizuojami tęstiniai dvejus metus trukę mokymai, kuriuos vedė Čikagoje gyvenantis gyd. Laprazo mokinys Kamyar’as Hedayat’as, sėkmingą karjerą vaikų intensyvios terapijos srityje JAV padaręs gydytojas. Šis specialistas taip susižavėjo endobiogenikos koncepcija, kad pakeitė savo profilį ir pasišventė tolimesnėms endobiogeninkos studijoms, tyrimams, praktikavimui bei kolegų švietimui. Paskaitas Kauno medicinos universitete bei praktinius užsiėmimus lankė įvairių specialybių gydytojai, medicinos studentai, farmacininkai iš Lietuvos, o vėliau prisijungė kolegos ir iš kitų šalių – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Meksikos, Maroko.

Kuo šis metodas taip sužavėjo Lietuvos gydytojus?

Turbūt labiausiai tuo, kad endobiogeninės medicinos metodą taikant galima ne tik išgydyti jau esamas ligas, bet ir apsaugoti nuo jų, joms dar neprasidėjus.

Tai – tikrai puiki naujiena! Ar dėl to jūsų konsultacija trunka taip ilgai?

Gydytojui įdomu viskas, ne tik kuo ir kada sirgo pacientas, bet ir kaip jautėsi vaikystės ar paauglystės metais, ar buvo linksmas, ar paniuręs, kada ir kokių stresų patyrė. Pacientų apžiūra trunka apie 1-1,5 valandos, prieš tai atliekamas išsamus kraujo tyrimas, kurį gydytojas analizuoja, lygina su apžiūros ir sveikatos istorijos duomenimis. Tik išsamiai viską išanalizavę, skiriame gydymą. Mažus vaikučius stengiamės konsultuoti ir be kraujo tyrimo, nes jiems juk skauda. Dažnai pakanka pasikalbėti su tėvais, pirmiausia mama, apžiūrėti vaiką. Įgudusi gydytojo akis ir taip daug pastebi. Žinoma, kraujo tyrimas suteikia daugiau informacijos, bet vaikui kraujo paėmimas kelia įtampą, todėl jį skiriame tik tada, kai yra išties būtina. Tačiau tėvai kartais patys prašo skirti tyrimus. Ką padarysi, yra tėvų, kurie nepasitiki gydytojais.

Kodėl jūs savo pacientų tiek daug ir apie viską klausinėjate?

Tam, kad paskirtume gydymą, mes turime kuo daugiau sužinoti apie pacientą. Medicina yra menas, o mene griežtų taisyklių nėra, tad ir mes negalime kiekvieno žmogaus gydyti vienodai. Žinoma, valdininkai sieks viską susisteminti, klasifikuoti, įkainoti, vadovautis statistika, kitaip negalėtų planuoti išlaidų: reikia žinoti, kiek žmonių turime, kokiam jų skaičiui, gal būt, reikės vienokio ar kitokio gydymo, kiek pinigų teks skirti vaistams. Todėl yra sudaromi gydymo protokolai, kurie remiasi atliktų klinikinių studijų duomenimis, ekspertų nuomonėmis, turimais finansiniais resursais. Bet gyvenime mes dažnai pastebime, kad paskirti vaistai žmones veikia nevienodai, reikia skirtingų dozių, skirtingų vaistų derinių. Esant tai pačiai problemai vieną gal net teks operuoti, o kitam operacijos neprireiks. Todėl manau, kad gydytojai turėtų tik atsižvelgti į bendras rekomendacijas, o kiekvieną pacientą gydyti, remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi. Niekas negali iš gydytojo reikalauti, kad skirtų vaistus pagal statistiniam pacientui pritaikytą gydymo schemą. Juk tada nereikėtų nei gydytojų, užtektų tik programos – suvedei simptomus, ir kompiuteris išmes, ką ir kaip skirti…

Bet juk daugelis gydytojų taip ir dirba – tarytum kompiuteriai.

Poliklinikoje dirbantis gydytojas neturi laiko, jis tiesiog fiziškai negali išklausyti pacientų. Ar įmanoma įsigilinti per 10 minučių? Poliklinikose dažniausiai tik tiek laiko skiriama konsultacijai… Manau, kad taip dirbantys medikai turi daryti didžiulius kompromisus su savo sąžine.

Minėjote, kad gydymo tikslas – taip paveikti įvairias organizmo sistemas, jas „suderinti“, kad imtų sveikti pats. Ar tikrai tai įmanoma?

Žmogaus organizmas – tokia unikali sistema, kuri gali tvarkytis pati, ir tai stengiasi daryti. Jeigu organizmas stiprus, jis, atsiradus nepalankiam dirgikliui, pats persitvarko, prisitaiko, susireguliuoja. Šitaip ir turėtų elgtis mūsų kūnas. Neįmanoma, kad nieko niekada nenutiktų, juk nesame robotai, tačiau turėtume siekti to, kad mūsų kūnai sugebėtų atsistatyti ir išliktų sveiki. Ligą galima valdyti, tačiau reikia suprasti, kaip tą padaryti. Nėra jokių stebuklingų piliulių.

„Mus sukūrė sveikus ir tobulus, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas sugadino organizmo pusiausvyrą. Gydydami bandome atstatyti sutrikusią organizmo pusiausvyrą vaistinių augalų pagalba ir gyvenimo būdo korekcijomis,“ – sako gydytoja Jurgita.

Įprasti gydymo metodai negali kiekvienam padėti, nes kiekvienas žmogus – unikalus. Neįmanoma gerai gydyti pagal statistiniam vidurkiui pritaikytą schemą.

Kuo skiriasi gydymas vaistiniais augalais ir sintetiniais vaistais?

Vaistai veikia medžiagų apykaitą ir turi daug pašalinio poveikio: vieni gadina skrandį, kiti – kaulus, treti – didina vėžio riziką. Žinoma, stiprių vaistų kartais prireikia, tačiau visada skiriame organizmą reguliuojantį gydymą. Kai šitaip gydome, net ir nustojus gerti sintetinius vaistus organizmas nebūna „užmigęs“, jis sugeba tęsti darbą pats. Jeigu duodame tik sintetinių vaistų, tada iš išorės pridedame organizmui tų medžiagų, kurių jam trūksta, tačiau, šitaip darydami, slopiname jo galimybę natūraliu būdu persitvarkyti, trūkstamų medžiagų pasigaminti. Juk mes sugebame prisitaikyti prie įvairių situacijų. Tik dėl to ir išlikome evoliucijos eigoje, kad šitai sugebėjome.

Ar dažnai pacientams sakote, kad, norėdami pasveikti, turėtų keisti gyvenimo būdą?

Dažnam patariam keisti gyvenimo būdą, tačiau tai sugeba ne kiekvienas. Todėl manau, kad gydytis endobiogeninės medicinos metodu gali tik labai sąmoningi žmonės, juk sėkmė didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus iniciatyvos. Didžiausias dėmesys skiriamas endokrininės ir nervų sistemos veiklai. Juk šios sistemos didžiąja dalimi nulemia mūsų imuninės sitemos būklę. Šiuolaikinio gyvenimo tempas yra toks didelis, kad sveikiems išlikti labai sunku, beveik neįmanoma, dėl to organizmui kartais reikia truputį padėti. Mes, gydytojai, tai galime daryti įvairiais būdais, bet laikydamiesi vieno principo: PIRMIAUSIA – NEPAKENK! Jei pacientas ir gydytojas susitaria, sėkmė – garantuota. Bet… ne visi susitaria. Yra žmonių, kurie skuba: „Man reikia greitai pasveikti, tuojau pat, jau rytoj…“ Juos gydome kitaip. Nėra visiems vienodų receptų.

Ar ir jūs manote, kad visos ligos prasideda galvoje?

Taip, juk mus gali paveikti mūsų mintys ir mūsų pačių ribotumas. Tikrai turime emocinę atmintį, kuri niekur nedingsta, po kiek laiko vis primena apie save. Kaip tai įvyksta, dar nesuprantame. Mintys gali net genus pakeisti, juos “įjungti” ar “išjungti”. Sunku suprasti, kas sukūrė tokią tobulą sistemą, vadinama žmogumi.

Gydytojos patarimai:

• Pakeisti gyvenimo būdą ne kiekvienas sugeba, todėl gydytis endobiogeninės medicinos metodu gali tik išmintingi žmonės.
• Augalai turi didžiulę gydomąją galią, jie – gyvi, o visa, kas gyva, yra protinga.
• Mintimis galime taip paveikti organizmą, kad jis pasveiktų. Arba – taip, kad susirgtų.
• Mūsų kūnas turi emocinę atmintį. Neužmirškime to.
• Kartais užtenka tik padėti žmogui įjungti organizmo savigydos mechanizmą, ir jis ima sveikti net nuo pačių baisiausių ligų.