Prasti genai – dar ne nuosprendis

Žmonės, kurie negali pasigirti gera sveikata, dažniausiai dėl to visą kaltę linkę suversti prastiems genams. Prof. dr. genetikas Danielius Serapinas teigia, kad mūsų genai turi įtakos sveikatai, tačiau kaip pasireikš bazinis genetinis modelis, daug kas priklauso nuo mūsų pačių.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugelio žmonių sveikata nuo genų priklauso apie 20 proc., 50 proc. – nuo mūsų gyvensenos, 20 proc. – nuo aplinkos, kurioje gyvename ir tik 10 proc. – nuo medicininių paslaugų, – vardija genetikas. – Žinoma, kiekvienas atvejis – labai individualus. Kai kurie gimdami atsineša genų rinkinį, turintį mutaciją, pavyzdžiui, papildomą chromosomą, – tokiu atveju sveikata didžiąja dalimi priklausys nuo genų. Visgi tokių žmonių – mažuma. O daugeliui, kad būtų sveikesni, prailgintų gyvenimo trukmę, užtektų pakeisti gyvenseną – sveikiau maitintis, daugiau judėti bei rasti metodą, kaip susitvarkyti su savo emocijomis. Visa tai sureguliavus net 80 proc. ligų būtų mažiau.“

Kas „išjungia“ ir „įjungia“ genus

Pasak prof. dr. Danieliaus Serapino, mūsų polinkis sirgti ar nesirgti konkrečiomis ligomis yra koduojamas genų. „Žmogus turi 19 000 genų, tačiau kiekvieno asmens genų ypatumai yra skirtingi. Šiuolaikinis mokslas rodo, kad svarbi yra ne tiek pati geno struktūra, kiek jo reguliacija, – aiškina genetikas. – Žmogaus genome tik dalis genų yra aktyvūs. Genai gali būti „išjungiami“ ir „įjungiami“. Genas „įsijungia“ tada, kai pasigamina tam tikros medžiagos. Tokie sveikos gyvensenos veiksniai, kaip mityba, fizinis aktyvumas, emocinis nusiteikimas, mąstymas ir dalyvauja „išjungiant“ arba „įjungiant“ tam tikrus genus. Buvo pastebėta, kad, pavyzdžiui, rūkymas užslopina plaučiuose vėžį slopinančius genus.“

Serapino teigimu kiekvienas žmogus turi ir proonkogenų, t. y. ląstelės genų, kuriuos mutacijos gali paversti vėžį sukeliančiais onkogenais. Mūsų gyvensena veikia taip pat ir šiuos genus. Miegantys potencialūs vėžio genai normaliomis sąlygomis nieko blogo nedaro, bet suaktyvinti užveda vėžinį procesą.

Vėžio prevencija

Didėjančiam onkologinių ligų skaičiui, pasak D. Serapino, nemažai įtakos turi nesveika gyvensena. „Kiekviena onkologinė liga – genetinė, tačiau paveldima tik 10-15 proc. Tai reiškia, kad genų mutacija jau atkeliavo iš protėvių. Jei onkologine liga sirgo, bei turėjo ligą lemiantį mutavusį geną, artimiausi šeimos nariai – mama arba tėvas, vadinasi, egzistuoja apie 50 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikai. Jei šeimoje buvę ankstyvų vėžio atvejų – susirgusių šia liga iki 45-50 metų, taip pat jei sirgta retu vėžiu, šeimos atstovams dar labiau padidėja tikimybė susirgti onkologine liga. Tokiu atveju pravartu atlikti tyrimus. Jei iš tyrimų matyti, kad žmogus turi padidintą riziką susirgti vėžiu, sudaroma speciali prevencijos programa, kuri gali padėti išvengti rimtos ligos“, – pasakoja genetikas.

Dažniausiai, pasak specialisto, iš tyrimo nustatomas konkrečią onkologinę ligą lemiantis genas, pavyzdžiui, storosios žarnos, krūties vėžio, prostatos… Nustačius tokį geną, priklausomai nuo jo mutacijos, tikimybė žmogui susirgti gali būti nuo 40 iki 90 proc. Tai žinant, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.

„Viena prevencinės programos dalis – nuolatinis sveikatos sekimas. Antra – endobiogeninė medicina. Patekęs pas šios medicinos specialistą pacientas pirmiausia turi atlikti išsamų kraujo tyrimą, po to laukia išsamus pokalbis su gydytoju, kuriam svarbūs visi paciento nusiskundimai, ligų, net vaikystės istorija, šeimos ligos, miego kokybė, sapnai, nagrinėjami faktai apie mamos nėštumą. Tada seka detali kūno apžiūra, nes mūsų vidus pasireiškia per išorę. Mūsų hormonus atspindi ir mūsų plaukai, nagai, apgamai. Ir tik atsižvelgiant į atliktą išsamų kraujo tyrimą, anamnezę ir kūno apžiūrą, galima daryti išvadas bei patarti pacientui. Siekiant palaikyti organizmo pusiausvyrą ir padaryti teigiamą įtaką visai sistemai, tinkamiausia žmogui yra klinikinė fitoterapija bei teisingas gyvenimo būdas“, – teigia profesorius.

Vaistai – pagal žmogaus genomą

Serapinas atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinėje Vakarų medicinoje kiekvienas specialistas labiau susikoncentruoja tik į savo sritį, nors reikėtų gydyti visą žmogų, bet ne atskirus organus. Be to, gydymo procese aktyviai turi dalyvauti pats pacientas. Vis daugiau ligonių nori suprasti, kodėl susirgo ir koks yra galimas pasveikimo kelias. „Drįstu prognozuoti, kad ateityje endobiogeninė, t. y. individualizuota medicina bus itin populiari, nes jau dabar matome, kad sergant onkologine liga gydymas parenkamas atsižvelgiant į žmogaus genus, – pasakoja. – Genetiniai tyrimai, ieškant labiausiai ligoniui tinkamo vaisto, teikia daug vilčių. Jau yra galimybė vaistus, jų dozes parinkti pagal kiekvieno genomą ir išvengti tokių medikamentų, kurie gali pakenkti.“

Priešnuodis stresui – fizinis aktyvumas

Genetikas teigia, kad nuolat patiriamas stresas gali būti vienas iš veiksnių, įtakojančių onkologinių ligų atsiradimą. Pastovus lėtinis stresas mažina ląstelių apsaugą ir tuo pačiu didina naujų mutacijų atsiradimo galimybę. Danieliaus Serapino teigimu, stresas pats savaime nėra blogas ar nereikalingas: „Jo tikslas paruošti žmogų tam tikrai situacijai. Nuo senų laikų, kai mokslininkai aprašė streso atsiradimą ir poveikį, buvo aišku, kad stresas – adaptacija prie pakitusių fiziologinių ar psichologinių sąlygų. Kai senaisiais laikais reikėdavo pabėgti ar susikauti su laukiniu gyvūnu, streso metu pakitę fiziniai kūno rodikliai tik padėdavo įveikti netikėtą kliūtį. Tačiau šiuolaikinėje civilizacijoje žmogus jaučia stresą, tačiau neturi kur jo padėti. Tad dabar pagrindinis priešnuodis stresui – fizinis aktyvumas. Reikėtų pasirinkti tą judėjimo formą, kuri labiausiai tinka. Galima greitai vaikščioti, žaisti tenisą, atlikti mankštą salėje, lankyti jogą… Svarbiausia – užsiimti fizine veikla“, – aktyviau gyventi ragina D. Serapinas.

Mityba ir onkologinės ligos

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, mityba net 30 proc. lemia onkologinių ligų atsiradimą. „Perdirbti produktai su gausiu konservantų, saldiklių, stabilizatorių kiekiu ypač kenkia, – pabrėžia D. Serapinas. – Visus raginčiau atkreipti dėmesį į sveikesnę mitybą. Tiesa, žmonės ne visada žino, kaip teisingai maitintis. Siūlyčiau nepadauginti mėsos produktų – per savaitę rekomenduojama jų valgyti ne daugiau nei 2-3 kartus. Amerikoje bei Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad gausus mėsos vartojimas (2 kartus per dieną) susijęs su krūties bei storosios žarnos vėžiu“. Gydytojas pataria vartoti kuo daugiau augalinių, neperdirbtų produktų. Ypač vertingi priešvėžinėje mityboje salierai, brokoliai, česnakai… Be to, svarbu maitintis saikingai, vengti persivalgymo. Naudinga būtų pora kartų per savaitę taikyti protarpinį badavimą, kai nuo vieno valgymo iki kito praeina apie 16 val. „Ilgalaikis badavimas, kai maisto nevartojama kelias dienas, visiems netinka. Pasiryžus tokiam badavimui, reikėtų tai daryti prižiūrint medikui“, – išsako savo nuomonę specialistas. Jis neabejoja, kad pakeitus gyvenseną, mitybą, ligą galima sustabdyti dar nespėjus jai įsibėgėti – tada, kai tik aptinkamos ligos užuomazgos.

„Amerikoje pristatyti keli pranešimai patvirtino, kad pakeitus gyvenseną, per 3-6 mėnesius galima išgydyti net tokias ligas kaip II tipo diabetą ar pristabdyti kraujagyslių aterosklerozę“, – sako D. Serapinas.

Kas lemia ankstyvą senėjimą

Genetikas teigia, kad senėjimą lemia 30 proc. genetinių ir 70 proc. aplinkos veiksnių. „Vienas iš genetinių mechanizmų, lemiančių senėjimą – telomerai. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Pradėjimo metu kiekvienas gauname skirtingą telomerų ilgį. Tai tarsi prigimtinė dovana, kurią gimdami atsinešame. Tačiau gyvenimo eigoje telomerų ilgis jau priklauso nuo gyvensenos. Galime juos pailginti arba patrumpinti. Kai žmogus nesveikai maitinasi, gyvena nejudrų gyvenimą, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, patiria daug streso, jo telomerų testas gali parodyti, kad jis keliais ar keliolika metų per anksti pasenęs“, – aiškina specialistas.

Telomerų ilgis palaipsniui trumpėja kiekvieną kartą pasidalijus ląstelėms, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl to ląstelės nustoja dalytis bei pradeda senti. Kuo ilgesni telomerai, tuo žmogus atrodo jauniau. Kai telomerai trumpesni, gali padidėti rizika susirgti onkologinėmis bei kitomis ligomis. D. Serapinas teigia, kad jau yra sukurtas testas, galintis ištirti žmogaus telomerų ilgį. Sužinojus, kad telomerų ilgis yra optimalus, žmogui bus ramu, nes akivaizdu, kad gyvena pakankamai sveikai. Jei telomerų ilgis trumpesnis, nei turėtų būti pagal kalendorinį amžių, žmogus turėtų padaryti išvadas ir keisti gyvenseną sveikesne.

Miego įtaka senėjimui

Profesoriaus teigimu, ankstyvam senėjimui nemažai įtakos turi ir miegas. „Kokybiškas miegas svarbus kiekvienam žmogui, – pabrėžia. – Genetiškai yra įrodyta, kad vieni žmonės yra vadinamieji vyturiai, kiti – pelėdos. Į savo bioritmą vertėtų atsižvelgti. Štai Anglijoje kai kuriose didelėse kompanijose darbuotojams leidžiama pasirinkti darbo valandas pagal savo genetinį miego tipą. Pastebėta, kad dirbdami savo tipui palankiomis darbo valandomis, žmonės yra produktyvesni, pasiekia geresnių rezultatų. Jau įrodyta, kad pasirinkus tinkamą darbo laiką, darbo našumas išauga 30 proc. Tai nestebina, juk mūsų smegenyse yra chronobiologinis centras, reguliuojantis mūsų bioritmus. „Pelėdomis“ vadinami žmonės produktyviai gali dirbti ir vakare, tik svarbu darbus pabaigti iki vidurnakčio. O pas „vyturius“ melatoninas – miego hormonas vakare pradeda išsiskirti anksčiau, paryčiais jo gamyba sustoja apie 5-6 val., tad tokiu metu jie jau būna budrūs. Tiesa, smegenims yra būdingas neuroplastiškumas ir žmogus, iš prigimties būdamas „pelėda“, gyvena kaip vyturys bei jaučiasi gerai. Bet jei žmogus bando save perlaužti, jaučia, kad labai anksti keltis jam netinka, dalį dienos jaučiasi mieguistas, reikėtų neprievartauti organizmo bei ieškoti galimybių, kaip darbo režimą priderinti prie savo prigimtinio ritmo.“

Serapinas atkreipia dėmesį, kad miego trūkumas pagal poveikį sveikatai prilygsta rūkymui:

„Tai jau įrodė ne vienas tyrimas. Jei žmogus vos viena valanda miegojo mažiau nei įprastai, jam prireikia net keturių dienų, kad atsistatytų miego deficitas. Kai neišsimiegama, sutrinka organizmo valymo funkcija – nepašalinami šlakai, toksinai. Neišsimiegojusiam asmeniui net daugiau reikia kalorijų. Po blogai išmiegotos nakties, kitą dieną norisi daugiau valgyti. Todėl asmenys su sutrikusiu miego režimu dažniau kenčia dėl viršsvorio.“

Serapinas pastebi, kad tų žmonių, kurie miega pernelyg daug, taip pat negalime vadinti sveikais: „Jei miegama apie 14-15 val. per parą ir vis tiek nesijaučiama pailsėjus, tai jau ženklas, išduodantis apie organizmo disbalansą. Nuolatinis mieguistumas gali būti signalas, įspėjantis apie kraujotakos ar tam tikrų hormonų sutrikimus.“ Paklaustas, ar dieną miegoti sveika, specialistas teigia, kad numigti pusvalandį ar valandą – sveika, tačiau ilgiau miegoti nenaudinga.

Senatvę atitolina ir pozityvus mąstymas

Ar paprasta žmonėms keisti gyvenimo būdą? D. Serapinas sako, kad konservatyvaus tipo asmenims, kuriems nelengva daryti pokyčius gyvenime, sunkiausia šiame kelyje, nes jiems reikia itin daug vidinių pastangų. Net neurotinio tipo žmogui, kuris į viską žvelgia kritiškai bei įtariai, lengviau keisti gyvenseną. Žingeidus, atviras žmogus permainas savo gyvenime daro greičiausiai. Žinoma, dėl to sulaukia ir geriausių rezultatų. „Svarbiausia – kad pats asmuo norėtų kažką keisti. Permainas daryti neretai motyvuoja supratimas, kaip aplinka, sveika gyvensena veikia mūsų sveikatą“, – sako gydytojas.

Pozityvios emocijos, geranoriškumas, pasak D. Serapino, ypač padeda atitolinti senatvę. „Altruizmas, teigiamas mąstymas paskatina smegenyse endorfinų ir seratonino gamybą, kurie teigiamai veikia visas ląsteles. Be to, vyresniems žmonėms labai reikalingas bendravimas, todėl jiems nereikėtų užsidaryti namuose. Įrodyta, kad bendravimas paskatina smegenyse oksitocino gamybą, o tai teigiamai veikia ir kraujotaką, ir telomerus. Todėl bendravimas – tarsi vitaminai mūsų organizmui. Visiems, kurie nori ilgai ir sveikai gyventi, galiu palinkėti optimizmo, pozityvių minčių, vilties. O kilus nesklandumams, svarbu prisiminti, kad viskas gyvenime praeina ir netgi išbandymai gali išmokyti naudingų dalykų“, – pokalbį baigia genetikas.