Dažniausios naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių mitybos ir virškinimo problemos

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pradėjus gamintis pienui, naujagimis jo suvalgo daugiau.

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis – mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Jei žarnyno nepraeinamumas rimtesnis, naujagimis tiriamas dėl galimos įgimtos žarnyno patologijos.

Pirmosiomis gyvenimo paromis naujagimis paprastai netenka nuo 5 iki 10 procentų savo gimimo svorio ir tai yra normalu, tačiau kai tik vaikas ima sklandžiai valgyti, jo svoris greitai atsistato.

Atpylinėjimas ir vėmimas

Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40–60 ml. Skrandžio tūris laipsniškai didėja, vaikui augant.

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Tai normalu dėl keleto priežasčių:

• per greitai valgydamas kūdikis prisiryja oro, kuris veržiasi į išorę;
• vaikas suvalgo per didelę maisto porciją.

Ką galite pamėginti patys?

Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Taip sumažėja spaudimas skrandyje, godiems kūdikiams ateina sotumo jausmas ir jie neprisivalgo per daug.
Jei maitinate mišinukais, galite pamėginti duoti čiulptuką mažesne skylute, kad žįsdamas kūdikis prirytų mažiau oro.

Kada vaiką turi apžiūrėti gydytojas?

• Kai kūdikis didelį kiekį pieno išvemia stipria lanko pavidalo srove, kas gali reikšti skrandžio dalies, kuri pereina į dvylikapirštę žarną, susiaurėjimą – prievarčio stenozę.
• Jei kūdikis vemia gelsvai-žalsvos spalvos turiniu, kas gali būti plonųjų žarnų nepraeinamumo simptomas.
• Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz. galaktozemija), tuomet vaikas praranda apetitą, gali atsirasti gelta, nustoja augti svoris.
• Jei vemia karščiuojantis vaikas, dažniausiai įtariamas infekcinis susirgimas.

Dažnas tuštinimasis ir viduriavimas

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Išmatų konsistencija nėra tiek svarbi.

Kada vaiką turi apžiūrėti gydytojas?

• Jei vaikas tuštinasi gausiomis, putotomis nemalonaus kvapo išmatomis ir neauga jo svoris, dėl ko galima įtarti įgimtus fermentų sistemos defektus (celiakiją, malabsorbcijos sindromą), todėl tokį kūdikis tūri būti tiriamas gydytojų.
• Jei dažnas tuštinimasis prasideda staiga, kūdikis vemia, karščiuoja, praranda apetitą, prastai jaučiasi ar išmatose yra kraujo priemaišų, reikėtų įtarti virusinės ar bakterinės infekcijos sukeltą viduriavimą.
• Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Antibakterinių vaistų prireikia retai, kai reikia greitai atstatyti skysčių ir druskų pusiausvyrą, džniausiai skiriama lašinė skysčių infuzija.
• Jei viduriuojant atsiranda ir odos pakitimų, svarbu ištirti dėl alergijos karvės pienui, kuri gali pasireikšti ir vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui, ar kitiems alergenams.

Vidurių užkietėjimas

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Daliai vaikų tuštinimasis kietesnės konsistencijos išmatomis nesukelia skausmingų pojūčių, tuo tarpu jautresni kūdikiai verkia, tuštindamiesi net ir minkštos konsistencijos išmatomis.
Rizikingas periodas viduriams užkietėti kūdikystėje yra laikotarpis, pereinant prie mitybos kietu maistu.
Kūdikių vidurių užkietėjimo priežastimi gali būti skausmas tuštinantis dėl išangės įplėšos, retesniais atvejais įgimtos anomalijos – Hiršprungo ligos, išangės patologijos, stuburo smegenų anomalijos, maistinių medžiagų įsiurbimo žarnyne sutrikimų ar vartojamų medikamentų.

Ką galite pamėginti patys?

• Džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sultys.
  4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 – 120 ml, o 8-12 mėn. kūdikiams iki 180 ml sulčių.
• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas.
• Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Įmaišykite minėtų vaisių sulčių į kruopų ir daržovių košes.

Kada kūdikį turi apžiūrėti gydytojas?

• Jei stengdamasis pasituštinti kūdikis gerokai įsitempia, parausta jo veidas, jis ima verkti, o jo išmatos – kietos, gabaliukų pavidalo; normaliai jos turėtų būti minkštos košės pavidalo.
• Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. vaikas tuštindavosi 3-4 kartus per parą, o staiga pradeda tuštintis kas antrą dieną.
• Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. riečiasi lanku, suspaudžia sėdmenis, verkia.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar krenta jo svoris.
• Jei pastebėjote kraują išmatose ar sauskelnėse (palutėje).

Kūdikių diegliai ir kolikos

Kūdikių diegliai arba kolikos – tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol – kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Kai kurie kūdikiai gali verkti be perstojo.

Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Vaikas gali nustoti rėkti pasituštinęs ar pasišalinus dujoms.

Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kolikų priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau 3-4 mėnesių sulaukusiems kūdikiams jos praeina savaime.

Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. gausus atpylinėjimas ar vėmimas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, odos pakitimai.

Ką galite pamėginti patys?

Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Nėra vieno recepto, kaip nuraminti rėkiantį kolikos kamuojamą kūdikį, tačiau rekomenduojama pamėginti šias priemones:

• maitinimo metu darykite dažnas pertraukas, leisdami vaikui atsirūgti;
• maitinant iš buteliuko, pakeiskite čiulptuką, maitinkite laikydama kūdikį pusiau sėdomis;
  šiuo laikotarpiu kūdikį daugiau nešiokite, sūpuokite, pasiūlykite žinduką;
• pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. indaplovės, rūbų džiovyklės ar kt., pavežiokite kūdikį automobiliu;
• švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. šilto vandens pripildytą šildyklę, išmaudykite kūdikį šiltam vandenyje;
• pamėginkite rėkiantį kūdikį suvystyti;
  maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Jei šios priemonės negelbėja, pasitarkite su gydytoju, gal vertėtų mėginti pakeisti kūdikio mišinėlį ar kitaip koreguoti maitinančios mamos mitybą.

Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Augalai yra vaistai ir gali daug padėti, tačiau reikia gerai išmanyti jų veikimą, derinimą, vadovautis principu “pirmiausia nepakenkti”.

Neramiems naujagimiams galima rekomenduoti šias švelnias priemones:

• vaistinių ramunių, žinomų kaip ramunėlių, arbatą: 2 g džiovintų žiedų užplikyti 100 ml vandnes, palaikyti 5 min, nukošti.
• paprastųjų pankolių sėklų arbatą: pusę šakštelio smulkintų (maltų) sėklų užplikyti 100 ml vandens, palaikyti 10 min, nukošti.
• 5-20 lašų vienos ar kitos arbatos praskiesti 10 ml vandens ir duoti 2-3 kartus per parą.
• Neramiems 1-5 mėn. kūdikiams galima duoti neskiestos ramunėlių ar pankolio arbatos 2-3 kartus per parą po 10-50 ml, priklausomai nuo vaiko amžiaus.

Kada dėl stipriai verkiančio kūdikio reikia kreiptis į gydytoją?

• Jei kūdikis verkia nesustodamas ilgiau nei 2 valandas.
• Jei nežinote ko griebtis, esate prie išsekimo ribos ir bijote, kad galite vaikui pakenkti.
• Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. nukritus.
• Jei kūdikis karščiuoja virš 38,0 C.
• Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. tampa vangus.
• Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn. kūdikis.
• Kai neauga kūdikio svoris.