Jei turite klausimų ar reikalinga platesnė informacija, prašome susisiekti šiais būdais:

Telefonu:
+370 606 03 888
+370 524 05 406

E. paštu:
[email protected]

Naudinga informacija

Erkinis encefalitas ir kaip nuo jo apsisaugoti

Erkinis encefalitas (EE) – tai centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga, kurios sukėlėją virusą perneša infekuotos erkės. Liga gali pasireikšti įvairiai – nuo nedidelio negalavimo ir karščiavimo iki sunkaus meningoencefalito. Specifinio ligos gydymo nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti ir taip išvengti nemalonių ligos pasekmių.

Dažniausiai EE virusas į žmogaus organizmą patenka įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Užkratas perduodamas erkės įsisiurbimo momentu, nes viruso rezervuaras yra erkės seilių liaukos. Greitas erkės ištraukimas nuo užsikrėtimo EE virusu neapsaugo. EE virusu pasitaiko užsikrėsti ir vartojant termiškai neapdorotą (nepasterizuotą, nevirintą) virusu užsikrėtusių gyvulių pieną bei jo produktus. Užkratą galima perduoti, perpilant infekuoto žmogaus kraują, žindanti užsikrėtusi motina per pieną jį gali perduoti kūdikiui.

Lietuvoje EE sergama nuo balandžio iki gruodžio mėn., didžiausias sergamumas būna fiksuojamas liepos – rugsėjo mėn. Visa Lietuvos teritorija – endeminė EE zona, virusą pernešančių erkių pas mus gausu ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose bei skveruose. Erkės paprastai tyko ant žolės, neaukštų krūmų, nepakildamos nuo žemės paviršiaus aukščiau nei 1,5 m. Dėl erkių seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jų įsisiurbimai yra neskausmingas, todėl daugelis žmonių to net nepastebi.

Svarbu suprasti, kad daugumai užsikrėtusiųjų infekcijos simptomai nepasireiškia ar būna nežymūs ir kad tik nedidelė dalis EE virusu užsikrėtusiųjų suserga. EE inkubacinis periodas paprastai trunka 7-14 dienų. Ligos eiga yra dvifazė. Pirmos ligos fazės metu atsiranda karščiavimas, jaučiamas nuovargis, bendras silpnumas, kaulų, raumenų, galvos skausmai. Po to seka apie savaitę trunkantis tariamo “pasveikimo” laikotarpis, po kurio prasideda antra ligos fazė, atsiranda nervų sistemos pažeidimo simptomai – ryškus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, mieguistumas, pralyžius ir kt.

EE diagnozė gali būti patvirtinta tik laboratoriškai, kraujyje nustatatant specifinius IgM ir IgG antikūnus. IgM klasės atikūniai rodo ūmią infekciją, daugumai sergančiųjų jie aptinkami jau antros ligos fazės pradžioje. IgG klasės antikūnai rodo buvusią EE infekciją ar vakcinaciją nuo EE.

Specifinio EE gydymo nėra, todėl ligoninėje taikomas simptominis gydymas. Apie pusei pasveikusiųjų liga sukelia įvairių pasekmių, išliekančių visą likusį gyvenimą. Tai gali būti miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas ar elgesio pokyčiai, daliniai paralyžiai, koordinacijos, eisenos sutrikimai. Mirtingumas nuo šios ligos siekia 1-2 proc.

Profilaktika

Būnant gamtoje svarbu dažnai apžiūrėti save ir kitus, sunaikinti ant drabužių aptiktas erkes. Tinkama apranga – šviesūs drabužiai, ant kurių geriau matomos erkės, ilgos rankovės su prie riešo priglundančiais rankogaliais, priglundanti kelnių klešnių apačia, priglundantis galvos apdangalas. Repelentai, arba vabzdžius atbaidančios priemonės, turi būti naudojamos tiek ant atvirų kūno vietų, tiek ant drabužių. Maistui reikėtų vartoti tik termiškai apdorotą pieną ir jo produktus. Visa tai – nespecifinės EE profilaktikos priemonės.

Skiepai yra labai veiksminga specifinė EE profilaktikos priemonė. Nuo EE galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinaciją rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį. Vienintelė žinoma kontraindikacija skiepijimui nuo EE – patvirtinta stipri alerginė rekacija (anafilaksija) vištos kiaušiniui ar ankstesnei EE vakcinos dozei. Nėštumas ar kūdikio žindymas nėra kontraindikacijos. Vakcinacijos dieną norintįjį pasiskiepyti turi apžiūrėti gydytojas.

Įprastinė skiepų schema:

Po pirmos dozės antroji leidžiama praėjus 1-3 mėn.
Trečioji – praėjus 9-12 mėn. po antros.
Pirma palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, kitos – kas 3-5 metai, atsižvelgiant į amžių.
Prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus, kai būtina, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, taikoma pagreitinta skiepijimo schema, kai antroji dozė suleidžiama, praėjus 14 d. po pirmosios dozės suleidimo.

Suleidus vakciną, per pirmąsias 12 val. gali pakilti temperatūra, dūrio vieta gali parausti, patinti, būti kiek skausminga. Šie reiškiniai dažniausiai praeina per 48 val.

Norėdami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti, kreipkitės:

tel. +370 5 240 5406 arba +370 606 03888, el. p. [email protected],
Miesto Medicinos Centras
Antakalnio g. 40, Vilnius.