Jei turite klausimų ar reikalinga platesnė informacija, prašome susisiekti šiais būdais:
Telefonu:
+370 606 03 888
+370 524 05 406
E. paštu:
[email protected]
Jei turite klausimų ar reikalinga platesnė informacija, prašome susisiekti šiais būdais:
Telefonu:
+370 606 03 888
+370 524 05 406
E. paštu:
[email protected]
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pradėjus gamintis pienui, naujagimis jo suvalgo daugiau.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis – mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Jei žarnyno nepraeinamumas rimtesnis, naujagimis tiriamas dėl galimos įgimtos žarnyno patologijos.
Pirmosiomis gyvenimo paromis naujagimis paprastai netenka nuo 5 iki 10 procentų savo gimimo svorio ir tai yra normalu, tačiau kai tik vaikas ima sklandžiai valgyti, jo svoris greitai atsistato.
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40–60 ml. Skrandžio tūris laipsniškai didėja, vaikui augant.
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Tai normalu dėl keleto priežasčių:
Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Taip sumažėja spaudimas skrandyje, godiems kūdikiams ateina sotumo jausmas ir jie neprisivalgo per daug.
Jei maitinate mišinukais, galite pamėginti duoti čiulptuką mažesne skylute, kad žįsdamas kūdikis prirytų mažiau oro.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Išmatų konsistencija nėra tiek svarbi.
Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Daliai vaikų tuštinimasis kietesnės konsistencijos išmatomis nesukelia skausmingų pojūčių, tuo tarpu jautresni kūdikiai verkia, tuštindamiesi net ir minkštos konsistencijos išmatomis.
Rizikingas periodas viduriams užkietėti kūdikystėje yra laikotarpis, pereinant prie mitybos kietu maistu.
Kūdikių vidurių užkietėjimo priežastimi gali būti skausmas tuštinantis dėl išangės įplėšos, retesniais atvejais įgimtos anomalijos – Hiršprungo ligos, išangės patologijos, stuburo smegenų anomalijos, maistinių medžiagų įsiurbimo žarnyne sutrikimų ar vartojamų medikamentų.
Kūdikių diegliai arba kolikos – tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol – kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Kai kurie kūdikiai gali verkti be perstojo.
Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Vaikas gali nustoti rėkti pasituštinęs ar pasišalinus dujoms.
Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kolikų priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau 3-4 mėnesių sulaukusiems kūdikiams jos praeina savaime.
Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. gausus atpylinėjimas ar vėmimas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, odos pakitimai.
Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Nėra vieno recepto, kaip nuraminti rėkiantį kolikos kamuojamą kūdikį, tačiau rekomenduojama pamėginti šias priemones:
Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Augalai yra vaistai ir gali daug padėti, tačiau reikia gerai išmanyti jų veikimą, derinimą, vadovautis principu “pirmiausia nepakenkti”.
Neramiems naujagimiams galima rekomenduoti šias švelnias priemones: