Maisto papildai: pasitikėti ar ne?

Vieni žmonės įsitikinę, kad įvairūs maisto papildai yra efektyvus būdas sustiprinti sveikatą, profilaktiškai apsisaugoti nuo ligų ir papildyti trūkstamų medžiagų atsargas. Tačiau yra ir skeptikų, kurie laikosi nuomonės, jog maisto papildai yra neveiksmingi, ir laiko šiuos preparatus tik dar vienu farmacininkų būdu pasipelnyti. Kurie iš jų teisūs? Kas iš tiesų yra maisto papildai ir ar verta juos įsigyti? Ar maisto papildai ir vaistai – tas pats? Visą tiesą atskleidžia Miesto medicinos centro gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė.

Paaiškinkite, kas iš tiesų yra maisto papildai?

Tai – mūsų organizmui būtinos medžiagos, papildančios mūsų maistą. Maisto papildai yra panašūs į vaistus ir dažnai parduodami vaistinėse, tačiau jie ne visada yra registruoti kaip vaistai. Tam, kad sveikatai skirta priemonė ar produktas būtų laikomas vaistu, jis turi atitikti labai griežtus reikalavimus, tokius, kuriuos nustato kiekviena valstybė. Tokiu būdu valstybė dalijasi atsakomybe su gamintoju ir kontroliuoja produktų kokybę. Dėl to tie sveikatai skirti produktai, kurie yra užregistruoti kaip vaistai, yra patikimesni. Bent jau galima tikėti tuo, kas parašyta ant pakuotės.

Bet didžioji dauguma maisto papildų nėra registruoti kaip vaistai. Iš kur žinoti, kad jie yra efektyvūs?

Esu skaičiusi apie maisto papildų tyrimus, atliktus Didžiojoje Britanijoje. Iš vaistinės visai atsitiktinai buvo paimtos kelios dešimtys maisto papildų ir ištirta, kas yra jų viduje. Pasirodė, kad daugiau nei pusės produktų sudėtis neatitiko užrašų ant pakuočių. Ir mūsų šalyje parduodami maisto papildai netikrinami taip griežtai kaip vaistai, nes niekas to nereikalauja. Todėl visa atsakomybė už produktų kokybę tenka gamintojui. Jei gamintojas yra sąžiningas ir atsakingas, bus stengiamasi, kad produktai būtų geros kokybės. Tačiau ne visi gamintojai tokie.

Tokiu atveju iš kur mums žinoti, kokius maisto papildus pirkti?

Pasitarkite su vaistininku, gydytoju ar kitu specialistu, kuriuo pasitikite. Nemažai gydytojų atidžiai domisi maisto papildais, nes siekia, kad pacientai būtų sveiki. Aš savo pacientams paprastai siūlau tuos preparatus, kurie yra įregistruoti kaip vaistai. Kitais atvejais pasikliauju gerą vardą turinčiais maisto papildų gamintojais.

Ar tiesa tai, jog maisto papildai neturi šalutinio poveikio?

Šalutinį poveikį gali turėti tiek vaistai, tiek maisto papildai. Papilduose taip pat yra medžiagų, kurios įeina į vaistų sudėtį, nebent konkretaus papildo veikliųjų medžiagų kiekis yra toks mažas, kad neturi jokio poveikio. Tačiau jeigu tokių papildų suvartosime labai daug, šalutinis poveikis visgi gali atsirasti. Šalutinį poveikį gali turėti netgi maisto produktai, jeigu suvartosime jų daugiau, negu reikia mūsų organizmui.

Kuo skiriasi maisto papildai tabletėmis, kapsulėmis, milteliais ir t.t.?

Skirtumas – tik jų forma. Siūlydami vienus ar kitus papildus, gydytojai vadovaujasi standartizuotomis formulėmis, nes ne visi produktai turi reikalingą vienos ar kitos standartizuotos veikliosios medžiagos kiekį.

O jeigu nežinome standartizuotų formulių?

Galima rasti gausybę informacijos apie tai, kokia yra rekomenduojama vieno ar kito preparato dozė. Taip pat visuomet galima pasitarti su vaistininku.

Kurie maisto papildai vertingesni – natūralūs ar sintetiniai?

Aš rinkčiausi natūralius, nes sintetiniai – jau perdirbti produktai. Jei natūralus produktas yra pagamintas iš ekologiškai augintų žaliavų, tai – kur kas geriau, todėl pirkdami natūralius preparatus, turėtume pasidomėti, iš kur atkeliavo žaliavos. Nemažai jų atkeliauja iš Kinijos. Deja, ši šalis ne visada paiso švaros bei kokybės. Pasitaiko, kad žaliavos dumblių preparatams yra auginamos ir vėliau gaminamos prastomis sanitarinėmis sąlygomis, gali būti prastai išvalytos nuo bakterijų. Natūralius produktus reiktų rinktis tik aukščiausios kokybės. Kalbant apie sintetinius ir natūralius maisto papildus, svarbus ir dar vienas aspektas – medžiagų įsisavinimas. Pavyzdžiui, džiovinto česnako milteliai paprastai būna įsisavinami taip pat gerai, kaip ir visas česnakas.

Autorė Meilė Jančorienė, straipsnis iš žurnalo „Raktas”