Jei turite klausimų ar reikalinga platesnė informacija, prašome susisiekti šiais būdais:

Telefonu:
+370 606 03 888
+370 524 05 406

E. paštu:
[email protected]

Naudinga informacija

Priklausomybė kanapėms – kas taip gundo ir kokią pagalbą gali pasiūlyti artimieji?

Kanapės – daugiausia kontraversiškų nuomonių turinti psichoaktyvi medžiaga. Neretai pasitaiko, kad kanapių vartojimas prasideda dar jauname amžiuje, kuomet tai yra idealizuojama artimoje draugų aplinkoje. Tačiau priklausomybė kanapėms, kaip ir visos kitos priklausomybės, turi savo padarinių. Neringa Bagdonaitė, mūsų centre dirbanti medicinos psichologė, akcentuoja, kad ne vienodai taikomi standartai skirtingose šalyse kanapių disponavimui dažnai klaidina jaunus žmones, todėl tai gali sukelti apgaulingą įspūdį (kanapės yra naudojamos onkologinių ligų simptomams palengvinti). 

Priklausomybė kanapėms – kaip ji atsiranda?

Psichoaktyvios medžiagos, esančios kanapėse, veikia endokanbinoidinę nervų sistemą atsakingą už organizmo homeostazės reguliavimą – t.y., susijaudinimą ir slopinimą. Taip pat ji apima funkcijas susijusias su sąmoningumu: pažintines funkcijas, mokymąsi, atmintį, suvokimą. Ši sistema taipogi tiesiogiai veikia miegą, nuotaikas, skausmo pojūtį, apetitą, pasitenkinimo jausmą, motyvaciją. Vartodamas kanapes žmogus gali reguliuoti vieną ar kelias šių funkcijų. 

Kas atsitinka vartojant kanapes? Nesaikingai ir reguliariai vartojamos kanapės gali sugriauti endokanabinoidinės sistemos balansą. Gali pasireikšti sunkūs psichikos sutrikimo simptomai – kuomet prarandamas ryšys su realybe, gali reikštis stiprus nerimas, noras socialiai izoliuotis, kognityviniai (mąstymo) sutrikimai. 

Priklausomybė kanapėms pasireiškia tuomet, kai atsiranda fiziologinis pripratimas kanapių poveikiui, atsiranda tolerancija, pasireiškia abstinencijos simptomai. Tai įrodo atlikti tyrimai su pelėmis ir beždžionėmis, kurios renkasi sau administruoti tirpalą, kuriame yra veikliųjų kanapių medžiagų (THC arba delta-9-tetrahydro-cannabinol). Tyrimo metu buvo pastebėta, jog tirti gyvūnai rinkosi būti tame kambaryje, kuriame yra kanapių tirpalo, nes jis aktyvuoja dopamininę veiklą smegenyse. Tai suteikia trumpą malonumo potyrį, kuris greitai baigiasi, kas skatina ir toliau kartoti vartojimą. Taip pamažu vystosi priklausomybė kanapėms fiziologiniame lygmenyje.

Kaip spręsti priklausomybės kanapėms klausimą?

Kaip ir visais priklausomybių atvejais, priklausomybė kanapėms yra liga, kuriai reikalinga asmeninė motyvacija daryti pokyčius. Tačiau nutraukti kanapių vartojimą vien asmeninėmis pastangomis gali nepavykti, tad pirmas žingsnis – ieškoti pagalbos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sveikstant nuo priklausomybės didelę įtaką turi artimųjų ir bendruomenės palaikymas. Tačiau artimieji ne visada būna pasirengę šiam žingsniui ar stokoja reikalingų žinių – kaip bendrauti su priklausomu asmeniu, kad nepakenkti, o padėti sveikti.

Svarbi žinia yra ta – kad artimieji gali itin pasitarnauti sveikstančiam nuo priklausomybės tačiau ne atstūmimo ir smerkimo, o palaikymo ir meilės būdu. Sveikstančiam nuo priklausomybės kanapėms asmeniui itin reikalinga saugi ir palaikanti aplinka, kurioje jis galėtų jaustis reikalingu, mylimu, vertinamu, o ne blogu, kaltu, atstumtu. Kaip sukurti tokią aplinką yra mokoma intervencinėje CRAFT programoje. 

Neretai priklausomų asmenų artimieji daro „meškos“ paslaugas ir norėdami pamokyti sveikstantįjį nespecialiai, tačiau pastūmėja atgal link žalingo elgesio. Moksliškai įrodyta, kad artimųjų palaikymas, ir apskritai, sąveikų su šeimos nariais keitimas į labiau harmoningas padeda įveikti sunkias priklausomybes. Taip yra todėl, nes pasiduodami psichoaktyvioms medžiagoms neretai priklausomi asmenys nesąmoningai bando spręsti tarpasmeniniuose santykiuose kylančias problemas, jų nemokėjimą reikšti savo poreikius, neigiamus jausmus, brėžti ribas ir pan. Tokiu būdu priklausomo asmens artumo, bendrystės ar kiti svarbūs poreikiai, kurie niekada nebuvo patenkinti artimuose santykiuose yra perkeliami į priklausomybės objektą – psichoaktyvią medžiagą, kuri savo poveikiu suteikia tai, ką normaliai suteikia šilti artimi santykiai su kitais – nusiraminimą, saugumo jausmą, užuovėją, pabėgimą nuo rūpesčių ir pan.