O jeigu tai ne tik nuovargis?

Kol esame stiprūs ir sveiki, retai kada pagalvojame, kad tai – laimė. Būti sveikiems atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome. Tik tada, kai kažkas iš artimųjų ar draugų suserga sunkia liga, sunerimstame. Pasirodo, tai gali nutikti bet kam…

Žmogaus organizmas nėra amžinas variklis, tačiau jis – puikiai sukurta sistema, dažniausiai pati sugebanti pastebėti nukrypimus nuo normos ir atsistatyti. Tačiau kartais ši sistema sugenda ir atsistatyti nebepajėgia. Taip nutinka tada, kai organizmą pervarginame ir dar save graužiame, kad ne viską ir ne taip, kaip norėjome, padarėme. O tokia graužatis paprastai ilgai tęsiasi. Organizmas dažniausiai mums signalizuoja, kad laikas pailsėti, gal net gauname patarimų sumažinti tempą ar keisti požiūrį, bet vis tiek dirbame, manydami, kad pasaulis sugrius, jei sustosime atsikvėpti ar kitu kampu pažvelgsime į save ir kitus. Juk esame tokie šaunūs, patys šauniausi, pajėgiame dirbti trimis etatais, mokytis dviejose aukštosiose mokyklose ir dar rūpintis šeima, savo sergančiais tėvais bei jų šunimi. O gal dar ir pastoviai niurzgame? O tada… Juk nuvarytus arklius nušauna, tiesa?

Apie autoimunines ligas – tas, kurios dažniausiai ir užpuola tada, kai tampame „nuvarytais arkliais“, kalbamės su Miesto medicinos centro šeimos gydytoja VILMA JACKEVIČIENE.

Kaip atsiranda autoimuninės ligos – tokios ligos, kai organizmas ima naikinti pats save?

Nėra lengva atsakyti. Jos atsiranda, kai sugriūva organizmo apsauginės sistemos, nusilpsta imunitetas. Juk sveikas organizmas visada stengiasi kaip įmanoma išgyventi, jei tik kas nutinka, tos sistemos pradeda dirbti ir padeda žmogui grįžti į sveiką būseną. Autoimuninė liga – tai sistemų išsiderinimas, jų nefunkcionavimas. Kai taip atsitinka, organizmas griūva tarytum kortų namelis. Tačiau ne visos autoimuninės ligos yra sunkios.

Kodėl tos “apsaugos sistemos” nustoja dirbti?

Mokslininkai nežino tikslių priežasčių. Daug kas gali įtakoti, ir aplinkos veiksniai, ir toksinai, ir nesveika mityba, ir vaistai, ir genetinis polinkis, bet svarbiausia – psichologinė sveikata. Kiekvieno mūsų sveikatos veiksniai yra skirtingi, o jų visuma lemia, kaip sureaguos organizmas į įvairius Juk kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Kai tų dirgiklių pernelyg daug, o ypač jei jie labai agresyvūs, organizmas išsimuša iš vėžių. Staiga sugenda „vidinė programa“, kurios atkurti tampa neįmanoma. Tada ir konstatuojame diagnozę – autoimuninė liga.

Tačiau jūs, gydytojai, gal nuspėjate, kodėl tos programos taip sugenda?

Dievas mus sukūrė taip, kad patys „susiremontuotume“, o pervargę šio sugebėjimo netenkame. Gydžiau kartą vieną jauną vyrą, kuris sirgo angina. Liga buvo sunki, limfmazgiai padidėję. Pats save jis laikė jaunu ir sveiku, o aš mačiau, kad jo imunitetas yra nusilpęs. Pacientas paskirtus kontrolinius kraujo tyrimus pasidarė tik praėjus kuriam laikui. Ir štai – po trijų mėnesių jam persodino kaulų čiulpus. Vyro ligos priežastis buvo ypač didelis pervargimas, persidirbimas, nors psichologinė būklė atrodė normali – juk į žmogaus vidų neįlįsi. Autoimuninės ligos dažniausiai ir atsiranda, kai organizmas daugiau nebepatempia. Daug ką lemia ir neurovegetacinė sistema, endokrininė sistema. Pervargus dažniausiai sutrinka organizmo hormonų pusiausvyra. Ligos atsiradimą gali nulemti ir silpnesnė iš prigimties viena ar kita organizmo sistema – ar virškinimo, ar skydliaukės, ar inkstų, ar kraujo ir t.t.

Ar turi reikšmės genetinis paveldėjimas?

Taip, gali turėti, tada reikia dar labiau saugotis pervargimo. Kai žmogus be galo daug dirba, pyksta ant savęs, kad nesiseka, kad nesuspėja, ne taip sekasi, kaip norėtųsi ir vis graužia save, pirmiausiai nusilpsta imuninė sistema. Stresą pirmiausia pajunta galva, antinksčiai (jie išskiria hormoną kortizolį), o tada ir kitos sistemos. Antinksčiai nusilpsta, kai žmogus nepakankamai išsimiega, nepailsi. Nereguliariai, nepakankamai, nepilnavertiškai valgo – tai badauja, tai perkrauna savo virškinimo sistemą, ypač kasą. Tada organizmas negauna reikalingų medžiagų arba tos medžiagos negali patekti į ląstelę dėl hormonų funkcinio sutrikimo. Jeigu visa tai užsitęsia, o žmogus nemoka atsipalaiduoti, sutrinka pasyvi ir aktyvi medžiagų apykaita ir pats organizmas, atsiradus pralaidžiam žarnynui, pradeda gaminti antikūnius prieš savo audinius, pats save naikinti. Labai svarbu, kad nepasikeistų normali žarnyno mikroflora (jos pasikeitimas vadinamas disbioze), nes tai įtakoja imunitetą. Beje, sveikas žarnynas būna tada, kai gimdymas vyksta natūraliai ir kūdikis maitinamas motinos pienu. Mityba ir gyvenimo būdas yra nepaprastai svarbūs ir suaugusiam žmogui, nes neteisinga mityba ir sukelia disbiozę. Dažniausiai žarnynas pasidaro pralaidus pieno baltymui arba glitimui, o tada susidaro sąlygos pažeisti skydliaukę. Taip vystosi autoimuninis tiroiditas, dažniausia autoimuninė liga.

Kaip ją atpažįstate?

Skydliaukė – tai tas organizmo katilas, kuris aprūpina mus šiluma ir energija, o antinksčiai – tas darbinis arklys, kuris organizmą adaptuoja. Sutrikusią skydliaukės veiklą pamatyti nėra lengva. Žmogus niekuo nesiskundžia, gal tik, sako, rytais sunkiau keltis, o po pietų jaučiasi nedarbingas. Vakare visiškai neturi jėgų ką nors veikti, menkiausias darbelis – kad ir kambario išsiurbimas – labai nuvargina. Turėjau tokį pacientą, kuris niekuo nesiskundė, tik sakė, kad po darbo aš noriu truputį daugiau pagulėti. Kai padarėme tyrimus, pamatėme skydliaukės hormonų trūkumą. Pradėjęs gydytis, vyras suprato, kad galima jaustis ir kitaip, kad visiškai nereikia “pagulėti”.

Ką patariate tiems žmonėms, kurių tyrimai rodo „nuvaryto arklio“ sindromą?

Kai randame tokį hormonų disbalansą, siūlome mesti dalį darbų ir gydytis. Kai vienam vyrui apie tai pasakiau, jis iš trijų darbų pasiliko „tik“ du… Kai mes matome mažą dviejų hormonų – kortizolio ir DHEA – aktyvumą, dažniausiai galime pasakyti, kad esi nuvarytas arklys…

Tačiau kiti dirba po tris darbus ir nieko, sveiki!

Juk žmonių galimybės, psichologinė sveikata ir genetinis fonas nėra vienodi. Žinoma, šiais laikais genai žmogaus sveikatą lemia ne taip jau ir daug, net ir ilgaamžių vaikai neturėtų užsimiršti, kad žmogus nėra geležinis.

Ar autoimuninės ligos yra pagydomos? Ar įmanoma tą programą pakeisti taip, kad ji imtų veikti geriau?

Kraujo ligomis susirgusiųjų pasveiksta net 90 Tai – gera žinia, vadinasi, ir kitos autoimuninės ligos ateityje galės būti išgydomos. Tačiau dauguma jų vis dar neišgydomos, galima tik pasiekti remisiją – būseną, kai nebereikia vartoti vaistų, tačiau židinukas rusena. Taigi, šie žmonės savo sveikata turėtų labiau rūpintis – nepervargti, gerai maitintis ir pakankamai judėti. Pirmojo tipo cukrinis diabetas – taip pat nepagydoma autoimuninė liga, ja sergantieji visą gyvenimą turi vartoti insuliną. Išsėtinė sklerozė – tai smegenų medžiagos, vadinamos mielinu, irimas. Liga prasideda tada, kai organizmo imuninė sistema ima atakuoti ir ardyti mieliną. Kodėl ji taip elgiasi, niekas nežino. Šia liga suserga jauni suaugę žmonės. Ji nepagydoma, tačiau žmonės dažniausiai gyvena ilgai, nors jaučia stiprius nuotaikų svyravimus, depresiją, pasunkėjusį mąstymą, vargina koordinacijos, judėjimo, regėjimo sutrikimai.

Ar raudonoji vilkligė pagydoma?

Nuo šios ligos miršta net 75 proc. ligonių. Su vilklige susidūriau dar studijų metais, kai ligoninėje pamačiau 19 metų vaikiną. Sužinojau, kad jis paguldytas dėl sutinusių čiurnų ir bėrimų apie jas – vaikinas manė, kad tai – dėl peršalimo. Tačiau po trijų dienų jį ištiko insultas. Liga sugraužė jauną žmogų! Jis mirė. Raudonoji vilkligė taip pakenkia kraujagysles, kad jos tampa pralaidžios, trūkinėja. Vilkligė – sunki liga, retai pasitaikanti šeimos gydytojams. Mano pacientė, serganti sistemine raudonąja vilklige, vartodama hormonus ir kitus vaistus jaučiasi pakankamai gerai, liga šiuo metu neprogresuoja.

Kokių dar autoimuninių ligų būna?

Reumatoidinis artritas – nepagydoma liga, labai skauda sąnarius, liga išsukinėja pirštus. Ankilozuojantis spondilitas – ligonis jaučia, tarytum jo kūnas yra surakintas. Autoimuninis kepenų uždegimas, inkstų autoimuninė liga – glomeronefritas, sunki liga, kurios pasekmė – inkstų persodinimas. Krono liga – kai žarnyne atsiranda žaizdos, kamuoja stiprūs skausmai. Dar yra akies junginės uždegimas, Adisono liga (antinksčių nepakankamumo liga) ir kai kurios kitos, labai retos ligos. Kaip jau minėjau, visos ligos yra gydomos, jų eiga dažniausiai stabilizuojama.

Kokie žmonės linkę susirgti? Gal tie, kurie dažnai peršąla? Gal alergiški, o gal – perfekcionistai?

Tiksliai negaliu atsakyti, bet tikrai ne būtinai alergiški. Gal būt, labiausiai linkę sirgti perfekcionistai, nes šie žmonės yra linkę pervarginti savo organizmą. Gali susirgti ir tie, kurie iš tėvų yra paveldėję išderintą hormonų veikimą. Juk kartais kūdikis jau gimdamas turi nusilpusius antinksčius, vadinasi, ateityje gali susirgti lėtinio nuovargio sindromu. O po to ir visa kita… Patamsėję paakiai dažniausiai reiškia, kad žmogus yra pavargęs, jo antinksčiai nualinti, tiesiog prašyte prašosi pagalbos. Tada mes, gydytojai, jau žinome, kad organizmo sistemos bandė susitvarkyti su per dideliu fiziniu ar emociniu krūviu, bet nepavyko, o dabar atsargos jau išsemtos. Šie žmonės ir įvairiomis kitomis ligomis serga dažniau, jie visą laiką tarytum verda viduje.

Gal tie, kurie yra linkę pervargti, dažniau serga ir depresija?

Taip, jie gali sirgti įvairiausiomis ligomis, tai priklauso nuo to, kaip susidėlioja hormonų veikimas. Tačiau kiti, nors ir labai daug dirba, vis tiek išlieka sveiki. Gal dėl to, kad yra stipresni už kitus ir fiziologiškai, ir psichologiškai. O silpnesnieji turėtų labiau rūpintis savo sveikata, daugiau pailsėti, bent jau savaitgaliais išsimiegoti, nedirbti.

Ar galima, nuėjus pas gydytoją, sužinoti, kad kažkas negerai?

Žinoma, galima, tačiau poliklinikose dažniausiai neskiriama tokių tyrimų, kokius skiriame mes, endobiogeninės medicinos krypties gydytojai. Neretai pasako, kad žmogus yra sveikas, tyrimai geri. O žmogus labai daug dirba, jam neužtenka laiko pavalgyti ir pailsėti. Ilgiau konsultuodami išsiaiškiname, kad žmogus vis dėlto nesijaučia gerai. Tačiau yra su tuo arba susitaikęs, arba gydosi, kaip išmano. Išgirdusi tokį pasakojimą, visada skiriu nuoseklius tyrimus ir bandau perspėti, kad daugiau dėmesio kreiptų į savo sveikatą, nes gali prisišaukti… Juk mamos ne veltui visą laiką primena vaikams, tik tu pavalgyk, tik tu pamiegok. Mes žinome, kad kažkas gali atsitikti. Taigi, kartais ir atsitinka.

Ar pasitikrinti ateina ir tie, kurie yra visiškai sveiki ir nepavargę?

Ateina kartais ir tokių, jaunų ir sveikų, jie taip pat darosi tyrimus, nes gyvenimas išgąsdina. Jeigu suaugęs žmogus dažnai serga peršalimo ligomis, jeigu jam kartojasi herpes bėrimai arba dygsta karpos, reiškia, imunitetas yra nusilpęs. Kai maži vaikai dažnai serga, tai yra normalu, nes jų imunitetas dar neišsivystęs, tačiau kai suaugusieji… Išsikasa sau duobę nepailsėdami, alindami nervų, virškinimo sistemą ir t.t. O labiausiai organizmą silpnina užsitęsęs

Ką patariate tiems pervargusiems?

Jie ir patys dažniausiai žino, kad yra pavargę, kad reikia tiesiog pailsėti. Kartais pasiūlau dvi valandas per dieną nieko neveikti, kažkurių darbų atsisakyti.

Kai mama augina kūdikį, kaip ji gali dvi valandas nieko neveikti?

Mamos, žinoma, pavargsta, bet kūdikio auginimas joms teikia ir didžiulį malonumą. Nuo požiūrio taip pat labai daug kas priklauso – tėvams vaikus auginti joks vargas. Organizmas veikia taip, kaip mes save psichologiškai nuteikiame. Kai dirbame tai, kas teikia džiaugsmą, nepervargstame.

Taigi, vėl grįžome į pradžią? Vadinasi, tikrai visos ligos nuo nervų?

Labiausiai alina sveikatą neišpildyti troškimai, užslopintos emocijos. Žmogus nori atrodyti stiprus ir sveikas, bet juk reikia žiūrėti, kokios galimybės. Mes dažnai aiškiname žmonėms, kad pailsėtų, tai jau tokie nusibodę dalykai…
Bet yra tokių, kurie daug dirba, bet niekuo nesiskundžia…
Tai tik laiko klausimas, kol susirgs pervargę. Būna tokių pacientų, jie sako, kad viskas gerai, o aš matau, kad ne. Žinoma, geriau, kai žmogus tiki, kad viskas gerai, šie žmonės sveikesni už tuos, kurie dejuoja. Tačiau vienas mano giminaitis taip ir numirė teigdamas, kad jam viskas gerai.

Pavasarį daugelis pajuntame nuovargį, bet juk tai nėra ligos požymis?

Kartais pavasarinio nuovargio priežastimi gali būti tik vitamino D stoka ir nepakankama mityba. Jaunos merginos dažnai turi užslėptą mažakraujystę, nes visos nori būti labai lieknos. Matau, kad mergina pablyškusi, bet jos hemoglobinas yra normos ribose – 126, 127. Dažnai jaunų merginų Hb yra būtent toks. Dar studijų metais dėstytojai, matydami tokius rodiklius, patardavo: „Kolegos, ieškokite mažakraujystės.“ Įdomu tai, kad bendras kraujo tyrimas mažakraujystės nerodo, tam reikia padaryti papildomą feritino (rodiklis, padedantis nustatyti geležies atsargas kepenyse) tyrimą. Kai šį tyrimą padarome, suprantame, kodėl mergina jaučia nuovargį. Esant mažakraujystei, audiniams trūksta deguonies, vadinasi, šios moterys kvėpuoja tarytum pro mažą vamzdelį. O dėl to gali atsirasti visokių sveikatos sutrikimų, išaugti cistos, miomos ir pan. Moteriai dažniausiai tik du dalykai gali sukelti mažakraujystę – arba jos nepavalgo, arba kamuoja labai gausios menstruacijos. Imunitetą silpnina ir organizme esantys infekcijos židiniai – nesutvarkyti dantys, neištrauktos šaknys, paradontozė ir kt. Kartais tenka konsultuoti jaunus žmones, kurie skundžiasi sutrikusiu miegu, nerimu, prašo išrašyti raminamųjų. Dažnai jie skundžiasi užkietėjusiais viduriais, akne, slenkančiais plaukais, atsiranda ir kitų funkcinių sutrikimų, moterims sutrinka menstruacinis ciklas. Ištyrę matome, kad yra sutrikęs įvairių hormonų veikimas. Kelis mėnesius gydant fitoterapinėmis tinktūromis bei kitais preparatais, papildais, hormonus galima subalansuoti.

Kokių dar patarimų galėtumėte duoti pervargstantiems žmonėms?

Laikytis dienos režimo, pavalgyti ir eiti miegoti laiku (rekomenduojama iki 23-24 val.), pailsėti. Jei nespėjama pavalgyti, kai norisi valgyti, turėkite kuprinėje arba automobilyje sveikų sausų užkandžių, vandens. O svarbiausia – būkite džiaugsmingi, geranoriški, nepraraskite visapusiško tikėjimo.

Šeimos gydytojos Vilmos Jackevičienės patarimai:

Labiausiai alina sveikatą neišpildyti troškimai, užslopintos emocijos. Žmogus nori atrodyti stiprus ir sveikas, bet juk reikia žiūrėti, kokios galimybės. Mes dažnai aiškiname žmonėms, kad pailsėtų, tai jau tokie nusibodę dalykai…

Būna tokių pacientų, kurie sako, kad viskas gerai, o aš matau, kad ne. Žinoma, geriau, kai žmogus tiki, kad viskas gerai, šie žmonės sveikesni už tuos, kurie dejuoja.

Kartais pavasarinio nuovargio priežastimi gali būti tik vitamino D stoka ir nepakankama mityba. Jaunos merginos dažnai turi užslėptą mažakraujystę, nes visos nori būti labai lieknos. Esant mažakraujystei, audiniams trūksta deguonies, vadinasi, šios moterys kvėpuoja tarytum pro mažą vamzdelį.

Reikėtų laikytis dienos režimo, pavalgyti ir eiti miegoti laiku (rekomenduojama iki 23-24 val.), pailsėti. Jei nespėjama pavalgyti, kai norisi valgyti, turėkite kuprinėje arba automobilyje sveikų sausų užkandžių, vandens. O svarbiausia – būkite džiaugsmingi, geranoriški, nepraraskite visapusiško tikėjimo.